pabaigos

negalvojau, kad gali taip skaudėti. niekaip neįsivaizduoju, kaip žmogaus širdis gali atlaikyti tokį plyšimo per pusę skausmą. atrodo viskas gerai, žaizda gyja, bet netyčia užkliudai krešulį ir visas skausmas pasipila iš naujo. ir tada supranti, kad vienintelis amžinas dalykas yra skausmas. ne laimė, ne meilė, o skausmas. tik jis parodo, kad iš tikro esi gyvas. tačiau kartais būtų geriau iš viso negyvent, negu jaust skausmą širdy