laimė

Kiekvieno laimė yra skirtinga. Vieniems tai būrys geriausių draugų, kuriems visuomet gali paskambinti, vos tik prireikia pagalbos. Kitiems tai akimirkos, praleistos su gera knyga ir puodeliu arbatos. Tačiau nors kiekvienas savąją laimę apibūdina skirtingai, visiems ji suteikia tuos pačius jausmus, tą pačią šilumą. Kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas yra jausti laimę, tačiau ne visi tai garsiai pasako, ne visi tai jaučia. Kai kurie gimsta laimingi, kitiems savo laimės reikia ieškoti. Ieškoti praeivių šypsenose, besikeičiančiuose vaizdiniuose, praplaukiančiuose debesyse. Nes mūsų laimė priklauso tik nuo mūsų. Bet kartais laimė tiesiog ateina į tavo gyvenimą. Vieną dieną, netikėtai. Iš pradžių net nesupranti, kad tai ji - Laimė, iš didžiosios L. Bet po truputį, kiekvieną dieną tu ją prisijaukini vis labiau, ji tampa artimesnė ir supranti, kad be jos negali būti nė dienos. Tada ji ir tampa Laime. Ką čia Laime, visa LAIME. Jos neapibūdinsi žodžiais ar veiksmais, tačiau savo jausmais nori dalintis su aplinkiniais, nori skleisti šilumą, nori, kad ir praeiviai gautų dalelę tavo laimės. Tačiau nors Laimę jau ir turi šalia, ją reikia prižiūrėti. Nes kartais Laimė būna išsiblaškiusi. Pamiršta, kurioje stotelėje reikia išlipti, tad Laimę reikia akylai saugoti. Kitaip tariant, daryti viską, kad tavoji Laimė būtų tik tavo. Atsiradus Laimei neįsivaizduoji, kaip galėjai gyventi be jos. Nes su Laime gyvenimas atrodo toks tikras, šviesus ir užpildytas. Suvoki, kad kai savo glėbyje laikai Laimę, tu turi viską, apie ką galėjai galvoti ir svajoti. Ir tu savosios Laimės nenori paleisti.

Aš savąją Laimę šalia turiu jau metus.

O tu?

upės

kiekvieno žmogaus gyvenimas tarsi upė. kiekvienas iš mūsų teka tam skirta vaga. upės skirtingos. kai kurios iš jų teka sraunia srove, šokinėdamos per daugelį metų nugludintus akmenis ir darydamos daug posūkių, o tuo tarpu kitos teka ramiai, iš lėto, niekur neskubėdamos ir žinodamos, kad laikas - tik sąvoka ir skubėjimas prie gero neprives. kartais viena upė įteka į kitą. tuomet jos taip ir plaukia - dvi upės, tačiau jau sujungusios į vieną neatskiriamą tėkmę, abi (o gal tiksliau jau viena?) ieškodamos savojo vandenyno ar kitokio vandens telkinio, į kurį galėtų įtekėti ir pasilikti ten amžiams. arba išplaukti iš ten. kuo nors nauju. nauju vardu, nauja kryptimi. pakeisti viską nuo pradžių. kartais susijungia ne viena, o kelios upės. taip iš sraunaus upeliūkščio upė tampa sraunia, ramybe nešančia oaze. ir jei ne kitos upės, ji taip ir būtų likusi niekam nežinomu upeliūkščiu. kartais pats upeliūkštis padeda kitam upeliūkščiui. na ir kas, kad ne jis tapo didele upe. tačiau jis tampa neatskiriama jos dalimi. tačiau kartais upė nutrūksta. niekam nieko nesakiusi, staiga ji pasibaigia. niekas nežino kodėl, niekas nežino, kur ji dingo. o netoli jos iš po žemių tekantis upelis tyliai čiurlena. šimtą kart pravažiuotas ar tiesiog praeitas pro šalį upokšnis slepia daug paslapčių. kaip ir žmogus. niekas nežino, kiek laiko jis jau šalia mūsų, niekas nežino, kada jis išnyks. išdžius. susigers į žemę. upės būna ir užtvenkiamos. paverčiamos kažkuo, kuo jos nenorėjo būti. joms suteikiama ramybė, kurios jos sulaukė per anksti, nepabaigusios savo kelionės. tačiau upės visuomet egzistuoja. kad ir kaip jos būtų drumsčiamos, naikinamos ar sausinamos, tačiau kitoje vietoje visuomet ištrykš nauja.

"Have you also learned that secret from the river; that there is no such thing as time?" That the river is everywhere at the same time, at the source and at the mouth, at the waterfall, at the ferry, at the current, in the ocean and in the mountains, everywhere and that the present only exists for it, not the shadow of the past nor the shadow of the future."

galimybės

važiuojant autobusu į šiauriausią Latvijos kampelį (tiksliai nežinau, ar šiauriausias, bet pro langą matau sniegą. daug sniego) ir bandant karštligiškai prisiminti, kaip angliškai yra 'išreikšti nuomonę' (taip, žinau, kad tai 'express opinion') į galvą šauna viskas, tik ne tai, kas reikalinga. visų pirma, ko aš važiuoju į svetimą šalį, svetimą mokyklą atstovauti mokyklos mokinių savivaldą. nei aš ten nesu, nei ką, bet gavus galimybę pakeisti vietoj manęs važiuoti turėjusį ir susirgusį žmogų, aš ta galimybe pasinaudojau. kiekviena diena pilna galimybių. galimybė išlipti iš lovos ir pakeisti pasaulį. sakydama 'pasaulis' aš neturiu omenyje viso Žemės gaublio su visais 5 vandenynais, stratosferomis, atmosferomis ir kitomis troposferomis. turiu omenyje pasaulį aplink save. pradėkim nuo kambario. susitvarkius kambarį be paliepimo, atsiveria galimybė gauti iš mamos pagyrimą. taip pat atsiveria galimybė užverti visas juodąsias skyles, kuriose dingsta kojinės ir kiti vertingi daiktai (tiesą sakant, mačiau video, kaip kojinę įtraukia skalbyklės būgnas (nežinau, kaip pavadint tą daiktą), tai paieškokit ir ten). taip pat visuomet yra galimybė, išgirdus nemėgstamą dainą (jeigu labai įdomu, tai 'all about that base') įsidėti ausines ir visu garsu pasileisti muziką, bet deja, tai nelabai padeda, kuomet jau ketvirtai (?) ausinių porai groja tik viena pusė. bet muzika padeda. įsiklausius į dainos žodžius 'your voice is a weapon/so do what you've got to' suvoki, kad vien žmogaus balsas atveria daugybę galimybių. nekalbu apie tuos atvejus, kuomet tu savo balsu ir jo galimybėmis užsidirbi pinigus. kalbu apie tai, kuomet ištarti žodžiai atveria daugiau galimybių. galimybę kitam žmogui ištverti dar vieną dieną. išgyventi. tačiau vienas neteisingai ištartas žodis, vienas gestas, veiksmas gali iš žmogaus gali atimti visas galimybes ir troškimus.

noriu namo. geltonas buteliukas, su kažkokiu geltonu sulčių gėrimu, ant kurio riebiomis raidėmis užrašyta 'anti stress' nepadeda. jis dar labiau verčia ilgėtis namų, iš kurių išvažiavau prieš pusketvirtos valandos, draugų, kurie šiuo metu sėdi pamokose. noriu galimybės ištiesti velniškai (kaip ir visuomet) skaudančią koją. tačiau kenčiu, nes reikia. kartais reikia iškęsti įvairius sunkumus, nesėkmes ir pralaimėjimus. iškęsti visas norus ir galimybes pabaigti ir viską užbaigti, nes tik tu gali kitam žmogui atverti naujų galimybių. nes ir pačiam tau tos galimybės atsivers, jei tik tu to norėsi

laisvė

ne, ne ta, dėl kurios lietuviai kovojo. ta, dėl kurios žmonės kovoja kiekvieną dieną. laisvė daryti tai, ką tu nori. laisvė būti su žmogumi ir nekreipti dėmesio į kreivus žvilgsnius ir pašalinių šypsenas. rytais prabusti nuo rytinės žinutės. gauti pačius gražiausius komplimentus, kokius tik gali išgirsti. laisvė juoktis laisvai ir nevaržomai. persimesti žvilgsniais ir vėl juoktis, tol, kol paskausta pilvas ir supranti, kad gal kūno kultūros tą dieną tau daryti nebereiktų. laisvė galvoti tai, ką nori. žinoti, kad už tas mintis gali sulaukti aplinkinių nemalonės, bet gi tai tavo smegeninė, tavo protas! na ir kas, kad ta idėja kvaila? na taip, iššokt iš balkono nėra pati geriausia idėja, bet tam ir skirti draugai, kad padėtų tave perkalbėt nuo to. laisvė būti draugais su tuo, su kuo nori. nors tas žmogus ir būtų penkiais metais jaunesnis ar vyresnis, jo lytis, religija ir pasaulėžiūra visiškai skirtųsi nuo tavosios. laisvė būti tuo, kuo nori, eiti gatve veriant aplinkinių akims, tačiau viduje būti laimingu, nes tu sau patinki toks, koks esi. laisvė siekti savo svajonių, eiti link jų, daryti tai, kas patinka tau, o ne kitiems. laisvė būti mylimam, žinoti, kad tu kažkam rūpi ir kažkas tau visuomet parašys žinutę, paklausdamas, kaip jautiesi. laisvė mylėti, nekreipiant dėmesio į žmogaus lytį, rasę ir įsitikinimus (nebent tas asmuo yra D. Trump. tada jau blogiau (aš nesakau, kad aš neturiu nieko prieš jį, nes aš turiu)) tiesiog... laisvė yra būti savimi.

"My mind has built a fort of all the thoughts that I cannot escape. I want to know what freedom feels like because I know I’m going to die in here."

kartais

kartais labai norisi atsigulti sniege ir nesikelti. džiaugtis visu šituo blizgančiu dalyku. laukti, kol pats būsi po juo palaidotas. ir nors kartą gyvenime sublizgėsi. kartais pagalvoji 'kodėl aš stengiuosi?'. pažiūri į aplinkinius, draugus, kurie kažko siekia, galvoja apie savo ateitį. ir tada suvoki, kad nieko nemoki, esi niekam nereikalingas. bet tuomet telefoną, o tuo pačiu ir širdį perveria iki kaulų žinomas virpesys. supranti, kad yra asmenybių, kuriems dar sunkiau, negu tau ir tik tu jiems padedi išlikti. ir tuomet kartais pasijunti reikalingas ir.. mylimas. kartais susirašinėjimas vyksta iki antros nakties. atsibundi po keturių, kartais penkių valandų miego, pavargęs, bet širdyje būna gera, nes tu kažkam padėjai. kartais atrodo, kad tuoj sprogsi nuo visų emocijų, pasakojimų, kuriuos kažkas tau pasakė. ir kartais gera žinoti, kad niekas kitas jų nežino, tik tu ir ta asmenybė. kartais ir pačiam norisi atskleisti visas tas emocijas, kurios tūno viduje, pasidalinti tuo su asmeniu, kuriam rūpėtų. kartais taip padarius palieka lengviau, bet ne visuomet. nes supranti, koks esi pažeidžiamas, kuomet visi tikisi, kad tu esi stiprus ir nepalaužiamas. išsipasakoti kitam žmogui yra dar baisiau, negu persirenginėti pajūryje esančiose kabinose. abejais atvejais yra grėsmė, kad kažkas kitas pamatys tave nuogą. bet nusirengti dvasiškai, parodyti, kas slepiasi po visais tais emocijų drabužiais yra daug sunkiau. ir taip visada.

"Don't you think it would be wonderful to get rid of everything and everybody and just go someplace where you don't know a soul? Sometimes I feel like doing that. I really really want to do it sometimes."

atomai

būdama gal penkerių sužinojau, kad viskas, kas mus supa, yra sudaryta iš mažų dalelių - atomų. (tiesą sakant būdama tokio amžiaus buvau perskaičius kelias enciklopedijas ir buvau protingesnę už pusę savo klasiokų (gerai, gal ne pusę (gerai, gal buvau šešerių, ne penkerių))) šis teiginys mane taip sužavėjo, kad vietoj to, kad miegočiau pietų miego, žiūrėjau į sieną ir mėginau visus šiuos atomus skaičiuoti. atrodė, kad aplink mane plaukioja galybė jų. dar ir dabar, po vienuolikos metų prisimenu tai. nors aš nebeesu ta maža mergaitė ir žinau, kad už atomus yra dar smulkesnių dalelių, kad atomas turi masę, branduolį, krūvį ir dar bala žino ką, tačiau mane vis dar žavi tai, kad viskas yra sudaryta iš paprasčiausių atomų. dar ir dabar, prieš miegą, žiūriu į sienas, ir bandau įžiūrėti juos, nors žinau, kad plika akimi, o ypač su savo regėjimu (kairė akis -0,5, dešinė -2,5) jų niekaip nematysiu. smagiausia tai, kad man skyrius apie atomų nagrinėjimą nei per fiziką, nei per chemiją nepatinka. mane žavi tik tai, kad viskas sudaryta iš atomų, tačiau aš nė kiek nenoriu gilintis, kas jie tokie ir kokių protonų ir elektronų jie turi.

"So my atoms have known your atoms and they've always known your atoms. My atoms have always loved your atoms"