kartais

kartais labai norisi atsigulti sniege ir nesikelti. džiaugtis visu šituo blizgančiu dalyku. laukti, kol pats būsi po juo palaidotas. ir nors kartą gyvenime sublizgėsi. kartais pagalvoji 'kodėl aš stengiuosi?'. pažiūri į aplinkinius, draugus, kurie kažko siekia, galvoja apie savo ateitį. ir tada suvoki, kad nieko nemoki, esi niekam nereikalingas. bet tuomet telefoną, o tuo pačiu ir širdį perveria iki kaulų žinomas virpesys. supranti, kad yra asmenybių, kuriems dar sunkiau, negu tau ir tik tu jiems padedi išlikti. ir tuomet kartais pasijunti reikalingas ir.. mylimas. kartais susirašinėjimas vyksta iki antros nakties. atsibundi po keturių, kartais penkių valandų miego, pavargęs, bet širdyje būna gera, nes tu kažkam padėjai. kartais atrodo, kad tuoj sprogsi nuo visų emocijų, pasakojimų, kuriuos kažkas tau pasakė. ir kartais gera žinoti, kad niekas kitas jų nežino, tik tu ir ta asmenybė. kartais ir pačiam norisi atskleisti visas tas emocijas, kurios tūno viduje, pasidalinti tuo su asmeniu, kuriam rūpėtų. kartais taip padarius palieka lengviau, bet ne visuomet. nes supranti, koks esi pažeidžiamas, kuomet visi tikisi, kad tu esi stiprus ir nepalaužiamas. išsipasakoti kitam žmogui yra dar baisiau, negu persirenginėti pajūryje esančiose kabinose. abejais atvejais yra grėsmė, kad kažkas kitas pamatys tave nuogą. bet nusirengti dvasiškai, parodyti, kas slepiasi po visais tais emocijų drabužiais yra daug sunkiau. ir taip visada.

"Don't you think it would be wonderful to get rid of everything and everybody and just go someplace where you don't know a soul? Sometimes I feel like doing that. I really really want to do it sometimes."