tuštuma

dažnai apima jausmas, kad viduje tuščia. taip tuščia, kad rodos nori išsidraskyti tą tuštumą, kad jos nebebūtų. bandai rėkti, tačiau riksmas išorę pasiekia tik ašarų pavidalu. o atrodo, kad tą tuštumą net niežti. bandai ją pasikasyti, bandai numalšinti tą įkyrų jausmą. tačiau nepavyksta. bandai tuštumą užpildyti. bandai į ją įdėti ko nors - laimės, džiaugsmo. laikinai pavyksta. tačiau kažkas visus tuos daiktus lyg susiurbtų su vakuumu. ir viduje vėl tuščia. tuštuma žudo. atrodo, kad gyvenime nieko daugiau nėra, tik tuštuma. ir bet kokie bandymai ją užpildyti, būna nesėkmingi. tada belieka su ja susitaikyti. pačiam tapti tuštuma.

metai

Kuomet Naujuosius sutinki žaidžiant simsus, galima suprasti, kad šie metai buvo visai nenusisekę. Arba bent jau jų pabaiga. Gaila, kad ketvirtuose simsuose nėr fejerverkų. Bet užtat realiam gyvenime yra sangrios. Jau antra gruodžio trisdešimt pirmoji, kurią praleidžiu prie kompiuterio, apsikabinusi kažkokį alkoholinį gėrimą. Nežinau, gal čia vienas iš alkoholizmo požymių, bet aš didžiuojuosi. Didžiuojuosi, kad ateinančius metus pasitinku su žmogumi, su kuriuo praleidžiu daugiausia laiko, kuris yra matęs visas mano laimės ar liūdesio ašaras. Savimi. Šiais metais patyriau visko. Atrodo tiek nesu patyrusi per visus gyvenimo metus, kiek šiemet. Išgyvenau ir labai skaudžių, ir labai laimingų akimirkų. Nauji potyriai, pojūčiai ir pokyčiai. Visa tai mane praturtino (tikriausiai). Dar labiau suaugau, ėmiau vertinti artimus žmones, atskyriau, kas bloga, kas gera. Kaip ir kiekvienais metais. Tačiau kuo toliau, tuo labiau imu vertinti akimirkas. Ir žmones. Ne daiktus. Nes daiktai būna tik laikini. O prisiminimai išlieka amžinai. Ir tik jie šildo, kuomet lieki vienas. Ir šiaip kartais prisiminimai būna vertingesni už žmones. Žmonės išeina ir ateina, tačiau visos akimirkos, praleistos kartu, lieka atmintyje. Iškaltos smegenų vingiuose, it kokiame Punktuko akmenyje. Bet kad ir kokios gražios akimirkos, žmonių vis  vien trūksta. Kuomet vienas stebi naujametinius fejerverkus, suvoki, kad tau trūksta žmonių. Artimų. Žinai, kad jie yra, tačiau nori, kad jie būtų čia. Šalia. Ir kaip keista, kaip nekeista, 2017 pasitinki ne su bučiniais, o ašarom. O ką. Būna.
Gražių metų.