laisvė

ne, ne ta, dėl kurios lietuviai kovojo. ta, dėl kurios žmonės kovoja kiekvieną dieną. laisvė daryti tai, ką tu nori. laisvė būti su žmogumi ir nekreipti dėmesio į kreivus žvilgsnius ir pašalinių šypsenas. rytais prabusti nuo rytinės žinutės. gauti pačius gražiausius komplimentus, kokius tik gali išgirsti. laisvė juoktis laisvai ir nevaržomai. persimesti žvilgsniais ir vėl juoktis, tol, kol paskausta pilvas ir supranti, kad gal kūno kultūros tą dieną tau daryti nebereiktų. laisvė galvoti tai, ką nori. žinoti, kad už tas mintis gali sulaukti aplinkinių nemalonės, bet gi tai tavo smegeninė, tavo protas! na ir kas, kad ta idėja kvaila? na taip, iššokt iš balkono nėra pati geriausia idėja, bet tam ir skirti draugai, kad padėtų tave perkalbėt nuo to. laisvė būti draugais su tuo, su kuo nori. nors tas žmogus ir būtų penkiais metais jaunesnis ar vyresnis, jo lytis, religija ir pasaulėžiūra visiškai skirtųsi nuo tavosios. laisvė būti tuo, kuo nori, eiti gatve veriant aplinkinių akims, tačiau viduje būti laimingu, nes tu sau patinki toks, koks esi. laisvė siekti savo svajonių, eiti link jų, daryti tai, kas patinka tau, o ne kitiems. laisvė būti mylimam, žinoti, kad tu kažkam rūpi ir kažkas tau visuomet parašys žinutę, paklausdamas, kaip jautiesi. laisvė mylėti, nekreipiant dėmesio į žmogaus lytį, rasę ir įsitikinimus (nebent tas asmuo yra D. Trump. tada jau blogiau (aš nesakau, kad aš neturiu nieko prieš jį, nes aš turiu)) tiesiog... laisvė yra būti savimi.

"My mind has built a fort of all the thoughts that I cannot escape. I want to know what freedom feels like because I know I’m going to die in here."

kartais

kartais labai norisi atsigulti sniege ir nesikelti. džiaugtis visu šituo blizgančiu dalyku. laukti, kol pats būsi po juo palaidotas. ir nors kartą gyvenime sublizgėsi. kartais pagalvoji 'kodėl aš stengiuosi?'. pažiūri į aplinkinius, draugus, kurie kažko siekia, galvoja apie savo ateitį. ir tada suvoki, kad nieko nemoki, esi niekam nereikalingas. bet tuomet telefoną, o tuo pačiu ir širdį perveria iki kaulų žinomas virpesys. supranti, kad yra asmenybių, kuriems dar sunkiau, negu tau ir tik tu jiems padedi išlikti. ir tuomet kartais pasijunti reikalingas ir.. mylimas. kartais susirašinėjimas vyksta iki antros nakties. atsibundi po keturių, kartais penkių valandų miego, pavargęs, bet širdyje būna gera, nes tu kažkam padėjai. kartais atrodo, kad tuoj sprogsi nuo visų emocijų, pasakojimų, kuriuos kažkas tau pasakė. ir kartais gera žinoti, kad niekas kitas jų nežino, tik tu ir ta asmenybė. kartais ir pačiam norisi atskleisti visas tas emocijas, kurios tūno viduje, pasidalinti tuo su asmeniu, kuriam rūpėtų. kartais taip padarius palieka lengviau, bet ne visuomet. nes supranti, koks esi pažeidžiamas, kuomet visi tikisi, kad tu esi stiprus ir nepalaužiamas. išsipasakoti kitam žmogui yra dar baisiau, negu persirenginėti pajūryje esančiose kabinose. abejais atvejais yra grėsmė, kad kažkas kitas pamatys tave nuogą. bet nusirengti dvasiškai, parodyti, kas slepiasi po visais tais emocijų drabužiais yra daug sunkiau. ir taip visada.

"Don't you think it would be wonderful to get rid of everything and everybody and just go someplace where you don't know a soul? Sometimes I feel like doing that. I really really want to do it sometimes."

atomai

būdama gal penkerių sužinojau, kad viskas, kas mus supa, yra sudaryta iš mažų dalelių - atomų. (tiesą sakant būdama tokio amžiaus buvau perskaičius kelias enciklopedijas ir buvau protingesnę už pusę savo klasiokų (gerai, gal ne pusę (gerai, gal buvau šešerių, ne penkerių))) šis teiginys mane taip sužavėjo, kad vietoj to, kad miegočiau pietų miego, žiūrėjau į sieną ir mėginau visus šiuos atomus skaičiuoti. atrodė, kad aplink mane plaukioja galybė jų. dar ir dabar, po vienuolikos metų prisimenu tai. nors aš nebeesu ta maža mergaitė ir žinau, kad už atomus yra dar smulkesnių dalelių, kad atomas turi masę, branduolį, krūvį ir dar bala žino ką, tačiau mane vis dar žavi tai, kad viskas yra sudaryta iš paprasčiausių atomų. dar ir dabar, prieš miegą, žiūriu į sienas, ir bandau įžiūrėti juos, nors žinau, kad plika akimi, o ypač su savo regėjimu (kairė akis -0,5, dešinė -2,5) jų niekaip nematysiu. smagiausia tai, kad man skyrius apie atomų nagrinėjimą nei per fiziką, nei per chemiją nepatinka. mane žavi tik tai, kad viskas sudaryta iš atomų, tačiau aš nė kiek nenoriu gilintis, kas jie tokie ir kokių protonų ir elektronų jie turi.

"So my atoms have known your atoms and they've always known your atoms. My atoms have always loved your atoms"