Kiekvieno laimė yra skirtinga. Vieniems tai būrys geriausių draugų, kuriems visuomet gali paskambinti, vos tik prireikia pagalbos. Kitiems tai akimirkos, praleistos su gera knyga ir puodeliu arbatos. Tačiau nors kiekvienas savąją laimę apibūdina skirtingai, visiems ji suteikia tuos pačius jausmus, tą pačią šilumą. Kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas yra jausti laimę, tačiau ne visi tai garsiai pasako, ne visi tai jaučia. Kai kurie gimsta laimingi, kitiems savo laimės reikia ieškoti. Ieškoti praeivių šypsenose, besikeičiančiuose vaizdiniuose, praplaukiančiuose debesyse. Nes mūsų laimė priklauso tik nuo mūsų. Bet kartais laimė tiesiog ateina į tavo gyvenimą. Vieną dieną, netikėtai. Iš pradžių net nesupranti, kad tai ji - Laimė, iš didžiosios L. Bet po truputį, kiekvieną dieną tu ją prisijaukini vis labiau, ji tampa artimesnė ir supranti, kad be jos negali būti nė dienos. Tada ji ir tampa Laime. Ką čia Laime, visa LAIME. Jos neapibūdinsi žodžiais ar veiksmais, tačiau savo jausmais nori dalintis su aplinkiniais, nori skleisti šilumą, nori, kad ir praeiviai gautų dalelę tavo laimės. Tačiau nors Laimę jau ir turi šalia, ją reikia prižiūrėti. Nes kartais Laimė būna išsiblaškiusi. Pamiršta, kurioje stotelėje reikia išlipti, tad Laimę reikia akylai saugoti. Kitaip tariant, daryti viską, kad tavoji Laimė būtų tik tavo. Atsiradus Laimei neįsivaizduoji, kaip galėjai gyventi be jos. Nes su Laime gyvenimas atrodo toks tikras, šviesus ir užpildytas. Suvoki, kad kai savo glėbyje laikai Laimę, tu turi viską, apie ką galėjai galvoti ir svajoti. Ir tu savosios Laimės nenori paleisti.
Aš savąją Laimę šalia turiu jau metus.
O tu?
