pavasaris

pavasaris pats gražiausias metų laikas. viskas aplinkui žalia, gražu, žydi. paukščiai suokia meilės giesmes. o širdy tas pats nykus ruduo. kodėl būtent pavasarį ašarų išliejama tiek, kiek lietaus nykiomis rudens dienomis? nors ką čia, visą žiemą lijo. nuo pat naujų iki dabar. o gal tiksliau rudeniniai lietūs dar net nesiliovė. ir nežinau ar jie žada kada nustoti. ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai - O mylimas pavasari, Manęs tu neberasi. kodėl būtent pavasarį norisi susirast tvirtą šaką ir pasikart? o be to jau ir alyvos greit žydės. manęs dar nebuvo, alyvos žydėjo - manęs nebebus jau, jos vėlei žydės.

„Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusišaut, pavasarį stovi su portfeliu prie lango, autobusai važiuoja tolyn pro mokyklą, mirkčioja žaliom ir raudonom švieselėm, ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį.“

metrai

mąstau. ir mąstau daug. apie tokius dalykus, kurie mane žeidžia, skaudina ir kitaip traumuoja. bet aš mąstau toliau. nes noriu viską pilnai suprasti, kodėl kažkas vienaip ar kitaip atsitiko. na ir kas, kad apmąstymai iš naujo prarėžė bebaigiančią užgyti žaizdą? aš mėgstu taip save žaloti. nors žinau, kad taip negalima ir kitiems neleidžiu to daryti. nes aš tuos žmones myliu. tikriausiai, kad savęs aš nemyliu. nors stengiuosi. bet vis tiek vis atverinėju senas žaizdas. ir per jas nematau, kad mane irgi myli. o gal ir ne? nežinau. „aš nenoriu ramybės. noriu kančios.“ taip sakė škėmos „baltos drobulės“ veikėjas garšva. ir aš tai minčiai pritariu. lyg tie penki žodžiai, sudėti į du sakinius, nusakytų mano visą vidinę sumaištį.
ir gal dvi savaites galvoje skambėjo to paties protagonisto žodžiai. „mano mirtis trijų metrų ilgio“.
gal mėnesį buvau juos pamiršusi.

blogiausia, kad juos prisiminiau vėl.

ramybė

trečia nakties. jaučiu pirmi nauji metai, kuomet verkiau iš laimės. didelės. nes pirmą kartą juos sutikau su tuo, kuris mane myli ir kurį aš myliu. nors jis ir knarkia. džiaugiuosi, kad nors ir po truputį, mažais žingsneliais, tačiau siekiu savo svajonių. tiksliau jos pas mane ateina, netikėtai. ir tikrai dėl to nepykstu. ir visiems linkiu, kad jų svajonės užkluptų juos pačiu netikėčiausiu metu. kad ir trečią nakties žiūrint 'ratus'.