pavasaris

pavasaris pats gražiausias metų laikas. viskas aplinkui žalia, gražu, žydi. paukščiai suokia meilės giesmes. o širdy tas pats nykus ruduo. kodėl būtent pavasarį ašarų išliejama tiek, kiek lietaus nykiomis rudens dienomis? nors ką čia, visą žiemą lijo. nuo pat naujų iki dabar. o gal tiksliau rudeniniai lietūs dar net nesiliovė. ir nežinau ar jie žada kada nustoti. ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai - O mylimas pavasari, Manęs tu neberasi. kodėl būtent pavasarį norisi susirast tvirtą šaką ir pasikart? o be to jau ir alyvos greit žydės. manęs dar nebuvo, alyvos žydėjo - manęs nebebus jau, jos vėlei žydės.

„Pavasarį kurkia ir plėšosi varlės, pavasarį trūksta vitaminų ir retkarčiais norisi nusišaut, pavasarį stovi su portfeliu prie lango, autobusai važiuoja tolyn pro mokyklą, mirkčioja žaliom ir raudonom švieselėm, ir tau kažko pasiutusiai maudžia širdį.“